dsc_3250.jpg dscn3847.jpg DSCN6845 DSCN7326 20160408_130739 49270411_2148276488571080_8123155231283347456_n

Site menu:

Kategorijos

Kontaktai

Skype: R.Žemaitaitis
E-paštas: remigijus.zemaitaitis@lrs.lt


Kalendorius

2020 m. rugsėjo mėn.
Pr A T K Pn Š S
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930  

Draugai

Švietimas turi išbristi iš XIX amžiaus ir aplenkti laikmetį

Ugdymas – tai tema, kurioje galima sutikti daugybę nuomonių. Nuo beržinės košės propaguotojų iki religinių dogmų mokslinio paaiškinimo. Įdomiausia, kad šie kraštutinumai telpa į šiuolaikinio švietimo sąvoką. Kad ir kaip mes bandytume ginčytis, tai labiau primena 19 amžių. Karantinas, su kuriuo švietimo sistema susidūrė ypatingai, mus šio to išmokė. Tik ar vėl negrįžtame į tas pačias vėžes? Gal reikia drąsos ir ryžto?

Mano įsitikinimu, švietimo sistema turi atitikti laikmetį ir jį lenkti –  kurti besimokantiems perspektyvą, o mokytojams galimybes. Integruoto programinio ugdymo sistema ir mokymo programos turi skatinti kūrybingumą, mastymą ir teigiamai veikti darbo rinką – kelti ją į aukščiausią lygį.

Švietimas – ne ne darbo jėgos, o laimės kalvė

Dabar dažniausiai ugdymas tarsi bando negrabiai parengti verslui ar ūkiui darbuotoją. Suprask – jei jaunuolis prastai mokysis, tai negaus darbo, neturės pinigų ir iš ko gyventi, taps pašalpiniu ir valkata.

Labai norėčiau, kad toks gąsdinimas ateitimi būtų prilygintas bizūnui. Egzaminai – ypač valstybiniai – tuo labiau. Vertinimas negali nulemti žmogaus likimo, o tik padėti susiorientuoti savo gebėjimuose.

Dabartinė sistema idealiai daro tik vieną dalyką – sutrypia jauno žmogaus savivertę, kurią jis vėliau bando atstatyti dešimtmečiais. Tai talentų ir asmenybių žudymo mašina.

Sakysite, o kodėl daugybė jaunų žmonių tiek daug pasiekia? Todėl, kad nieko nėra absoliutaus. Mes turime tūkstančius fantastiškų mokytojų, kurie ir tokioje sistemoje sugeba atskleisti talentus. Yra drąsių mokyklų ir gimnazijų, kurių vidinė tvarka primena Jurgio Kairio aukštąjį pilotažą. Turime puikių privačių mokyklų.

Dabar kiekvienam jaunuoliui, net tam, kuris neišlaikė matematikos egzamino, galiu pasakyti – tu gali tapti kuo tik nori. Tai priklauso ne nuo tavo pažymio ar egzamino rezultato, o noro gilintis į sritį.

Nuotolinis mokymas – ateitis, o ne trumpalaikė išeitis

Būtina sukurti patogia skaitmeninio (nuotolinio) mokymo ir mokymosi sistemą. Ne tik dėl viruso grėsmės. Virusas mums padėjo suprasti, kad nuotoliniu būdu galima mokytis.

Galime tai daryti ir kokybiškai. Tai leistų išplėsti švietimo galimybes. Juk tai fantastika – teorinėse pamokose galima dalyvauti esant namuose ar gamtoje. Mokinių skaičius gali būti neribotas. Tai reiškia, kad vaikas gali dalyvauti pamokoje su geriausiu pedagogu, net jei gyvena kažkur Kelmės vienkiemyje. Vietoje didžiulių pastatų išlaikymo galima kurti erdves netradicinėms praktinėms ugdymo erdvėms. Tereikia fantazijos ir drąsos.

Pedagogo profesija turi tapti patrauklia jauniems ir perspektyviems žmonėms, o ugdymo galimybės ir priemonės regionuose ar didmiesčiuose iš esmės neturi skirtis savo kokybe. Čia yra prestižinės mokytojo profesijos paslaptis.

Puiki idėja Lietuvai – sudarykime sąlygas įvairių sričių specialistams įgyti pedagoginių kvalifikacijų ir bent kelioms pamokoms įsidarbinti mokyklose. Tokiu būdu švietimas taptų lankstesnis ir įgautų platesnę sąvoką. Metodiškai pateiktos praktikų žinios – labai vertingos.

Aukštasis mokslas – šalies ateitis

Aukštasis mokslas – ypatingo dėmesio reikalaujanti švietimo sritis. Studijų ir mokslo tiriamųjų darbų finansavimas turi tapti prioritetiniu. Tai mūsų šalies ateitis.

Mes jau įrodėme pasauliui, kad sugebame sukurti unikalių lazerių. Manau, kad galime dar daugiau, tiesiog reikia žymiai daugiau dėmesio, lėšų, pagarbos ir kantrybės.

Dar vienas svarbus dalykas – ugdymo įstaiga nėra tokia institucija, kurioje vadovas turi dirbti tik privalomą kadenciją. Vadovo tobulėjimo kelias gali trukti ir dešimtmečius, todėl neefektyvu tai užkardyti. Žinoma, vadovo pakeitimo mechanizmas turėtų būti arčiau ugdymo įstaigos bendruomenės.

Tai ne policija ar kita jėgos struktūra, kurioje komisariatų viršininkai gali ir turi keisti, rotuotis. Ugdymo įstaigų direktorių kadencijos atsirado iš esmės ne dėl švietimo sistemos kaltės, o dėl valdžios atstovų noro turėti sau palankias rinkėjų apylinkes. Senovinė partinė ideologija viską paralyžiavo ir dar žada prestižą po penkerių metų. Tai dar pražudys ne vieną mokyklą.

Taip pat  reikia siekti, kad vis didesnę dalį ikimokyklinėse, mokyklinėse, sveikatos apsaugos, krašto apsaugos įstaigose vartojamo maisto sudarytų ekologiški Lietuvoje – arčiau namų – sukurti produktai.

Mokytojui – etatas, o ne valandų rankiojimas

Etatinis pedagogų darbo apmokėjimas turi būti pertvarkytas kartu su ugdymo įstaigų tinklo pertvarkymu. Tada pedagogui bus garantuotas etatas ar atskira jo dalis.

Šį dalyką jau bandyta daryti šioje vyriausybėje, tačiau gavosi šnipštas ir eilinis mokytojų pažeminimas, darbo valandų skaičiavimas.

Čia norėčiau paklausti – kodėl pareigūnams neskaičiuoja valandų, kuomet jis gesino gaisrą, gaudė vagį? Juk jis gauna atlygį, kai budi, nors nieko blogo nevyksta.

O mokytojas gauna atlygi tik tuomet, kai tiesiogiai dirba su mokiniu ar taiso jo klaidas? Aš už fiksuotą ir orų etatą mokytojui! Žinoma, su priedu už stažą ir mokslinį laipsnį. Kokios dar, po galais, valandos?

Žinau, kodėl taip vyksta. Dar ne visos pustuštės mokyklos uždarytos ir dar ne visi nereikalingi mokytojai atleisti. Tai gal sukuriame efektyvų tinklą ir nebesityčiojame iš garbingos ir prestižinės mokytojo profesijos. Sakote, dar ne prestižinė? Taip bus tik 2025-aisiais? Laukiam dar vieną kadencija?

Rašyti komentarą







Please note: JavaScript is required to post comments.