dscn3825.jpg DSCN7529 DSCN7635 DSCN7668 DSCN7833

Site menu:

Kategorijos

Kontaktai

Skype: R.Žemaitaitis
E-paštas: remigijus.zemaitaitis@lrs.lt


Kalendorius

2017 m. gruodžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lap    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Draugai

Mirties bausmė

Šiuo klausimu galime išgirsti daug nuomonių ir atsakymų. Reikia žinoti tai, kad vienas pagrindinių ir visuotinai pripažintų baudžiamosios teisės principų yra atsakomybės neišvengiamumo principas. Tai reiškia, kad kiekvienas asmuo padaręs nusikaltimą turi susilaukti tam tikros bausmės. Bausmė pasireiškia konkrečiomis bausmės rūšimis - tai laisvės atėmimu, bauda, viešais darbais ir pan. Kitaip sakant, tai vienas iš dorovinio auklėjimo metodų, kuriuo tiesiog siekiama koreguoti netinkamą asmens elgesį. Ne taip senai Lietuvoje, kaip viena iš bausmių rūšių buvo mirties bausmė Visi egzistuojantys teisėto gyvybės atėmimo būdai, tarp jų ir mirties bausmė, turi vieną bendrą bruožą - visi jie yra susiję su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu. Iš visų teisėto gyvybės atėmimo pagrindų iki šiol daugiausia baudžiamosios teisės teoretikų dėmesio skiriama mirties bausmei. Dauguma pagrindinių mirties bausmės priešininkų argumentų ir teiginių, pagrindžiančių būtinybę panaikinti šią bausmę, yra susiję su kiekvieno žmogaus neginčijama prigimtine teise į gyvybę. Europos Parlamentas praeitais metais absoliučia balsų dauguma priėmė rezoliuciją (591 - už, 45 - prieš, 31 susilaikė), kurioje sakoma, kad „mirties bausmė yra žiaurus ir nežmoniškas bausmės būdas, pažeidžiantis teisę į gyvybę", todėl jos panaikinimas yra viena pagrindinių ES vertybių bei reikalavimų narystės Europos Sąjungoje siekiančioms šalims. Iš tikrųjų atsakyti į šį klausimą yra sudėtinga. Daugelis žmonių mano, kad jai asmuo nužudė kitą žmogų, tai ir jis turi būti nužudytas. Lietuvos bažnyčia mirties bausmę laiko nehumanišku dalyku, tačiau iš dalies pritaria jai, nes tai būtų savotiška visuomenės apsauga ir kurį laiką galėtų būti taikoma. Dauguma teigia, kad mirties bausmė asmeniui, kuris nužudė kitą žmogų yra per maža. Tiesiog jį reiktų nubausti 20 ar 30 metų kalėjimo, ir tegu gailisi to ką padarė. Toks asmuo pajustų panašią kančią, kokia padarė, tarkim, nužudytojo artimiesiems. Reikia žinoti vieną dalyką - ne tu suteikei gyvybė, todėl neturi teisės jos iš nieko atimti. Praktikoje yra išskiriami keli mirties bausmės taikymo argumentai. Pirma, mirties bausmė apsaugo visuomenę, suteikia saugumo jausmą. Antra, kai kurie nuteistieji iki „gyvos galvos" po kelerių metų vėl vaikšto gatvėmis ir taip išvengia atsakomybės. Trečia, mirties bausmė „atbaido" potencialius žudikus, kitaip dar vadinamus „recidyvistus". Nes stebint dabar valstybėje vykstančius procesus, t.y. kokie nusikaltimai yra daromi, darytina išvada kad Lietuvoje egzistuoja nebaudžiamumo principas, o patekti į įkalinimo įstaigą yra būtinybė, nes laisvėje jie dažniausiai neturi gyvenamojo būsto ir kitų socialinių garantijų.  Ketvirta, nuo pat žmonijos atsiradimo pradžios jau buvo mirties bausmė. Tad kyla klausimas - kodėl jos negalime turėti šiais laikais? Penkta, teroristai, kurie masiškai žudo niekuo kaltus žmones, taip pat jie turėtų būti žudomi. Šešta, įstatymas turėtų būti grindžiamas principu „akis už akį, dantis už dantį". Egzistuojant tokiam principui, nusikaltėliai prieš darydami tyčinius ir gerai apgalvotus nusikaltimus, žinotų apie jiems taikytina bausmę. Septinta, įalinimas iki gyvos galvos per maža bausmė. Buvęs Italijos premjeras Romano Prodi sakė, kad nėra tokios kaltės, už kurią vienas žmogus kitą galėtų pasmerkti myriop. Minėtoje rezoliucijoje sakoma, kad „Europos Parlamentas yra giliai susirūpinęs dėl to, kad dar ir šiuo metu kelių dešimčių pasaulio šalių teisės aktuose numatyta arba vėl sugrąžinta mirties bausmė, ir dėl to kiekvienais metais mirtimi nubaudžiama keli tūkstančiai žmonių". Šiuo metu pasaulyje mirties bausmė tebėra įteisinta 68 valstybėse, ir, pavyzdžiui, Kinijoje jų kasmet įvykdoma beveik tiek, kiek visame likusiame pasaulyje kartu sudėjus. Nors mirties bausmės šalininkų vis dar daugiau negu jos priešininkų, verta prisiminti, kad dauguma šalių, kurios atsisakė mirties bausmės, darė tai nepaisydamos savo piliečių nuomonės. „Raganas medžioti irgi buvo liautasi nepaisant daugumos nuomonės", - rašė Leszekas Kołakowskis. Tokia situacija buvo ir Lietuvoje, kai nesurengus referendumo dėl mirties bausmės panaikinimo, 1998 m. LR Konstitucinis teismas nagrinėjo ir priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nustatytos sankcijos, numatančios, kad asmuo gali būti baudžiamas mirties bausme, atitikimo LR Konstitucijai. Konstitucinis teismas nusprendė, kad minėta sankcija prieštarauja Konstitucijai, ir Lietuvoje mirties bausmė buvo panaikinta. Tai buvo dar vienas Lietuvos vadovu noras įtikti Briuselio biurokratams. Prieš porą metų Los Andželo prisiekusiųjų teismas pripažino kaltais ir mirties bausme nubaudė Lietuvos pilietį J. Kadamovą bei jo bendrininką, Rusijos pilietį J. Michelį. Pasak žiniasklaidos, jie pripažinti kaltais mažiausiai dėl penkių žmonių mirties, kuriuos jie pagrobdavo ir nužudydavo. Lietuvoje iki gyvos galvos už panašius nusikaltimus yra nuteisti tik trys asmenys, o kiti 20 metų įkalinimo. Daugelyje pasaulio valstybių panaikinus mirties bausmę, būtent ir buvo imtasi laisvės atėmimo iki gyvos galvos, kaip alternatyva mirties bausmei. Daugelis nuteistųjų kalėti iki „gyvos galvos" susiduria su psichologinėmis problemomis. Pati paprasčiausia išeitis nuteistiesiems - suteikti po tarkim 20-ties metų atgauti laisvę. Tačiau vargu ar tam pritartų visuomenė. Apklausoje dalyvavę nuteistieji iki gyvos galvos, tvirtino, kad geriau gauti kulką į galvą, nei visą gyvenimą sėdėti kalėjime. Apie mirties bausmės sugrąžinimą diskutuojama visame pasaulyje, partija „Teisė ir teisingumas" prieš keletą metų siūlė sugrąžinti mirties bausmę Lenkijoje, Peru svarstoma, ar nevertėtų jos taikyti plačiau. Daugumoje šalių mirties bausmė rezervuota žiauriems nusikaltėliams. Su LR Konstitucinio teismo sprendimu neišnyko vis dar visuomenėje, egzistuoja nuostata: mirties bausmė reikalinga, žmonės turi gyventi baimėje, bijoti atpildo už padarytus nusikaltimus, ir neva jei mirties bausmė bus, tai ir žiaurių nusikaltimų bus mažiau. Kiekvieną kartą, kai Lietuvoje įvykdomas ypač žiaurus nusikaltimas, prie šios temos vėl sugrįžtama. Namuose, kompanijose apie tai vis dar kalbama, kritikuojama valdžia, kuri nesiima ryžtingų priemonių piliečių saugumui garantuoti. Esant dabartiniai Lietuvos situacijai ir žmonių požiūriui į mirties bausmę, mirties bausmės taikymas turi būti grąžintas. Mirties bausmė turėtų būti taikoma tiems asmenims, kurie tiesioginiais tyčiniais savo veiksmais nužudė kitą asmenį. Jei būčiau išrinktas į Europos Parlamentą, siekčiau, kad Lietuvoje būtų surengtas referendumas dėl mirties bausmės grąžinimo, ir jei referendumo metu Lietuvos piliečiai išreikštų poziciją dėl mirties bausmės grąžinimo, siekčiau, kad Lietuvos baudžiamoje teisėje, kaip viena iš bausmių rūšių - mirties bausmė, būtų įtvirtinta Lietuvos teisės aktuose. Partijos "Tvarka ir teisingumas"  Šilalės skyriaus pirmininkas teisininkas ir kandidatas į Europos parlamentą R. Žemaitaitis www.remigijaus.lt

Komentarai

Komentavo: Neringa
Laikas: sausio 27, 2017, 17:24

Aš tik už sugrąžinimą mirties bausmės. Kiek gali žuti nekaltų žmonių ypač vaikai. Žiaurus įvykis įvykęs Lietuvoje, kai mažas vaikas nužudomas už nieką tai nesuvokiamai baisu, tik mirties bausmę tokiems žmonėms ir jokių tolerancijų negali būti.

Rašyti komentarą







Please note: JavaScript is required to post comments.