2013-05-11-103124.jpg dscn6406.jpg dscn3825.jpg DSCN7661 dscn3748.jpg

Site menu:

Kategorijos

Kontaktai

Skype: R.Žemaitaitis
E-paštas: remigijus.zemaitaitis@lrs.lt


Kalendorius

2018 m. rugsėjo mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Rgp    
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930

Draugai

Liūdnos perteklinio biudžeto pasekmės Remigijus Žemaitaitis, Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas

Kai kelininkus nepasiruošusius užklumpa snygis, tai neiko tragiško neįvyksta, tik paburnojam ir tiek. Kai nepasirengusius komunalininkus netikėtai užklumpa liūtis – vėl tas pats. Bet kai valstybė nepasiruošusi susiduria su ekonomine krize – pasekmės būna kur kas rimtesnės. Finansų ministerija džiūgauja, neva šių metų sausį – vasarį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,3 proc. (30,6 mln. eurų) daugiau nei prognozuota. Tačiau tuo pačiu laikotarpiu pelno mokesčio įplaukos sudarė net 26,7 proc. mažiau negu buvo prognozuota. O dar liūdnesnes pasekmes matome alkoholio akcizo surinkime. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, po akcizų padidinimo stipriųjų gėrimų pardavimai iš akcizinių sandėlių smuko 44 proc., spirituoto vyno – 83 proc., natūralaus vyno ar sidro – apie 45 proc., o alaus – apie 28 proc. Preliminariai skaičiuojant, alkoholio akcizo surinkimas į biudžetą sumažėjo per 20 mln. eurų. Perteklinio nepritekliaus biudžeto perspektyvos tikrai gali būti labai liūdnos. Valdantieji ir jų parankiniai labai pamėgo kartoti, kad šiuo metu Lietuva gyvena aukso amžiuje. Jie nemato didėjančio skurdo ir augančios socialinės atskirties. Jie nemato, kad net 160000 žmonių „stovi“ darbo biržoje. Na, tiek to. Jei jau aukso amžius, tai aukso. Paprastai išmintingas ūkininkas gerais laikais rengiasi prastesniems laikams ir kaupia atsargas juodai dienai. Gal ir Lietuvoje taip elgiamasi? Lietuvos atsargosjuodai dienai yra kaupiamos taip vadinamame Rezerviniame (stabilizavimo) fonde. Tai yra toks valstybės išteklių fondas, kuris veikia kaip makroekonominis stabilizavimo veiksnys ir netiesioginis pinigų rezervas. Iš jo prireikus būtų skiriamas finansavimas galimų ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės atveju. Įsteigtas dar 2001 metų pabaigoje šis fondas yra kaupiamasis, todėl jo lėšos negali būti skiriamos einamosioms išlaidoms finansuoti. Istorinio ir perteklinio biudžeto, bei taip vadinamo aukso amžiaus laikais Lietuvos valdžia turbūt jau sklidinai pripylė tuos Rezervinio fondo aruodus. Ar tikrai? Šiuo metu jame vos 163 mln. eurų. O štai Lietuvos gyventojai, oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų. Spėjama, kad dar bent 1,3 mlrd. eurų gyventojai laiko taip vadinamose „kojinėse“. O valstybė tuo pat metu „santaupų“ turi net 80 kartų mažiau. Neūkiška. Neatsakinga. Netoliariagiška. Sumanus šeimininkas, sakysite, taip nesielgų. Nepasiliktų be atsargų juodai dienai. Bet dabar deja turime tokią Vyriausybę. Kaimynai estai, praėjusios finansų krizės metų pademonstravę ūkišką ir šeimininkišką požiūrį į šalies finansus ir toliau išmintingai kaupia atsargas. Iki 2020 metų Estojoje planuojama sukaupti ner 8 proc. BVP dydžio rezervą. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu valstybės rezervas siekia vos 0,3 proc. BVP, o planuojama jį padidinti tik iki 0,5 proc. BVP. Tuo tarpu karo reikmėms skiriamo BVP dalį didinti net iki 2,5 proc. Panašu, kad Lietuvos valdžia sunkmečiams nesirengia. Tik įvairiausių komisijų pagalba planuoja analizuoti buvusių sunkmečių klaidas, kai net ir neekonomistui be jokių analizių aišku, krizių metu sunkmetį lengvaiu išgyventi galima turint atsargų. Pradėti rengtis sunkmečiui galima buvo pradėti jau pernai, kai buvo fiksuojamas vieešųjų finansų perteklius, BVP augo, o Lietuvos skolos santykis su BVP mažėjo. Kiek žinau, Finansų ministerijos specialistai dar pernai „profesionalų vyriausybės“ ministrui buvo pateikę konkrečius skaičius ir rekomendacijas kaip reiktų rengtis galimai krizei, kaupti rezervinį fondą ir kaip galima būtų sušvelninti krizės padarinius turimu rezervu. Tačiau finansų ministro, kaip suprantu, tokios rekomendacijos nedomina. Nekaupdama pakankamo rezervo šiuo metu Lietuva man primena 2009 metus, kai atsidūrus krizėje stovėjome tarsi „tuščiomis kišenėmis“. Dabar situacija šiek tiek kitokia nei 2009 metais, nes jau esame Euro zonoje ir kasmet mokame milijonus eurų į taip vadinamą Europos Stabilumo Mechanizmo (ESM) sąskaitą. 2014 m. Lietuva įsipareigojo per 5 metus sumokėti į ESM net 327,2 mln. Eurų, po 65,4 mln. eurų kismet. Per 4 metus Lietuva jau yra įmokėjusi 261,8 mln. Eurų, o ESM suteikė finansinę pagalbą Graikijai, Ispanijai ir Kiprui. Matyt finansų ministras „ramus kaip belgas“ dėl to, kad ištikus krizei tikisi paramos būtent iš šio fondo. Bet ar taip ūkiška? Manau, kad nuosavas rezervas, nuosavos atsargos, sklidinas Rezervinis fondas suteiktų kur kas daugiau stabilumo garantijų už bendrą katilą. Bet kai vėjai švilpaauja galvose, tai ir kišenėse – tas pats.

Rašyti komentarą







Please note: JavaScript is required to post comments.