img_55771.jpg 446.jpg 493.jpg img_9276.jpg Rolandas U. I vieta

Site menu:

Kategorijos

Kontaktai

Skype: R.Žemaitaitis
E-paštas: remigijus.zemaitaitis@lrs.lt


Kalendorius

2017 m. gruodžio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Lap    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Draugai

Darbuotojų garantijos įmonės bankroto atveju

Bankroto procese metu įmonei tapus nemokiai iškyla problema atsiskaitant su kreditoriais. Vieni iš jų, darbuotojai. Kaip žinia, darbuotojų interesų gynimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (toliau - DK), kuriame numatyti atvejai, kada, kaip ir kokiomis sąlygomis gali būti atleidžiami darbuotojai, o įmonių bankroto įstatymas plačiau reglamentuoja santykiu susijusius su bankroto procedūromis. Mažėjantys šalies ekonomikos augimo tempai, auganti infliacija, vis didesnį pagreitį įgauna įmonių bankrotas. Daugeliu atveju, darbuotojų interesai yra ginami ypatingai, todėl yra numatyta griežta jų atleidimo tvarka, įspėjimo terminai. DK 63 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka, įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas remiantis įstatymais. Kokiais įstatymais nėra pasakoma, tačiau sistemiškai aiškinant minėta teisės normą akivaizdu, kad nuoroda yra daroma į įmonių bankroto įstatymą. DK 137 straipsnis jau aiškiai nurodo, kad pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti nutraukiamos laikantis bankroto įstatymų nuostatų. Tai reiškia, kad įmonei iškėlus bankroto bylą darbuotojų atleidimui bus taikomos Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei gali būti ir darbuotojams laiku nemokamas darbo užmokestis bei kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Bankroto įstatymo nustatyta, kad įmonėje vykdant bankroto procedūrą su darbuotojais ir žemės ūkio produkcijos gamintojais atsiskaitoma kaip su pirmos eilės kreditoriais. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų paskutinis šansas lieka - Garantinis fondas. Pagrindinę šio fondo lėšų dalį sudaro įmonių mokamos 0,2 proc. nuo apskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio dydžio įmokos. Šios ir kitos Garantinio fondo lėšos naudojamos išmokoms bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, dirbusiems įmonėje iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos arba iki kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar darbo santykiai tęsiasi, ar yra nutrūkę, taip pat buvusiems šių įmonių darbuotojams, kai šios jiems yra įsiskolinusios, mokėti. Tokios nuostatos įteisintos ir mokamų išmokų dydžiai nustatyti Garantinio fondo įstatymu. Iš Garantinio fondo nurodytiems darbuotojams mokamos šios iki kreipimosi į šį fondą neišmokėtos išmokos, susijusios su darbo santykiais: 1) darbo užmokestis už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip darbo užmokesčio, sumokėto už paskutinius iš eilės einančius tris mėnesius, suma. Kai per šiuos tris mėnesius sumokėta darbo užmokesčio suma yra mažesnė už tris minimaliąsias mėnesines algas, maksimaliu išmokos darbo užmokesčio įsiskolinimui atlyginti dydžiu laikoma trijų minimalių mėnesinių algų suma; 2) piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetes atostogas - ne didesnė už vieną minimalią mėnesinę algą; 3) išeitinė išmoka - iki dviejų minimalių mėnesinių algų; 4) apmokėjimas už prastovą - neviršijantis vienos minimalios mėnesinės algos; 5) žalos atlyginimas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė nepereina valstybei. Darbo užmokestis už atliktą darbą bei apmokėjimas už prastovą skaičiuojami pagal bankrutuojančios, bankrutavusios ar likviduotos dėl bankroto įmonės darbuotojų reikalavimus dėl įsiskolinimų, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos arba iki kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūrą vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos ir už laikotarpį, ne ilgesnį kaip du mėnesiai nuo teismo nutarties ar kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos. Remiantis ĮBĮ įstatymo 19 straipsnio nuostatomis, bankrutuojančios įmonės administratorius per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo (per 10 dienų) raštu įspėja įmonės darbuotojus apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo tokio įspėjimo nutraukia su jais darbo sutartis. Apie būsimą darbuotojų atleidimą administratorius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams. Tiesa, įmonės bankroto administratoriui yra suteikiami įgaliojimai nuspręsti, su keliais darbuotojais sudaryti darbo sutartis dirbti įmonės bankroto proceso metu, tačiau tai yra ne pareiga, o tik teisė. Todėl, jei įmonės administratorius įvertinęs bankrutuojančios įmonės finansinę padėtį matys, kad galimybių įdarbinti darbuotojus nėra, jis to neprivalės daryti. Kaip minėta aukščiau, darbuotojų reikalavimai yra tenkinami pirmąja eile, išskyrus atvejus, kai yra įkeitimu ar hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, kurie be i išimčių tenkinami pirmiausia. Svarbu paminėti, kad pirmąja eile tenkinamiems darbuotojų reikalavimams neturi būti priskirtas apskaičiuotas, su darbo užmokesčiu susijęs gyventojų pajamų mokestis. Šis reikalavimas turi būti tenkinamas antrąja eile. Todėl atsižvelgiant į dabartinę ekonominę Lietuvos situaciją, kilusius ginčus tarp darbdavio ir darbuoto būtina spręsti taikiai.

Komentarai

Komentavo: Egidijus
Laikas: rugsėjo 5, 2017, 13:50

Jau pusmetis kai is bankrutavusios uab neat gaunu uzdirbto atlygio…ar tai normalu ar ner kazkokiu terminu?

Komentavo: Ausra
Laikas: gruodžio 4, 2017, 0:33

Ir man idomu koks yra terminas numatytas is garantinio fondo atsiskaityti su darbuotojais ar cia bankroto admin vilkina nepateikdamas dokumentu fondui ?

Rašyti komentarą







Please note: JavaScript is required to post comments.