325.jpg 404.jpg 20150420_112854(1) DSCN8195 Gyvenime nėra nieko neįmanomo...

Site menu:

Kategorijos

Kontaktai

Skype: R.Žemaitaitis
E-paštas: remigijus.zemaitaitis@lrs.lt

Subpages for Apie mane:

Apie mane

Aš – Remigijus Žemaitaitis. Gimiau Šilutės priemiestyje. Gamta buvo su manimi ir šalia manęs nuo pat mažų dienų, todėl ir šiandien ji užima svarbią vietą mano gyvenime. Man gerai pažįstami ir ūkininko darbai, ir meškerė ar Pamaryje šeimininkaujantys gyvūnai.
Baigiau Šilutės pirmąją gimnaziją, vėliau Vilniaus universitete - teisės bakalauro  ir magistro studijas. Dabar dirbu seimo nariu. Nors tikrieji mano namai visada buvo, yra ir bus Žemaitijoje. Namai – tai ne vien tik stogas virš galvos, laukai ir miškas, bet ir žmonės. Mano tėvai, seneliai visada mane palaiko, pataria, supranta. Jų įdiegtos vertybės suformavo kitokį požiūrį į žmogaus, šeimos, aplinkos, Lietuvos ateitį, į supratimą, kaip reiktų siekti geresnio gyvenimo. Žmogiškumas, pagarba kitam ir supratingumas man iki šiol yra savybės, kurias vertinu kitame žmoguje ir stengiuosi puoselėti savyje. Jau būdamas paauglys supratau, ko noriu iš gyvenimo ir atkakliai siekiu savo tikslo.  Tai ne visad lengva, todėl suprantu ir palaikau jauno žmogaus norą bei iniciatyvą dirbti, siekti užsibrėžto tikslo, tikėjimą savo idėja ir pastangas ją įgyvendinti. Tam turėtų būti sudarytos visos sąlygos –  jau užtektinai jaunų talentų nutekėjo į užsienį. Vyresni žmonės į užsienį nepabėgs, tad jų situacija dar sudėtingesnė. Tie patys jaunuoliai galėtų gyvendami čia pasirūpinti seneliais. Ir valstybė turėtų skirti jiems daugiau dėmesio. Teisės studijas baigiau tikėdamas socialiniu teisingumu, tikėdamas, kad įstatymas turi ri gali tarnauti žmonėms. Tikiuosi, jog kelias į politiką padės siekti sau seniai užsibrėžto tikslo. Kiekvieną savaitgalį iš Vilniaus grįžtu į mūsų kraštą, todėl matau problemas, su kuriomis susiduriate. Negaliu joms būti abejingas. Mažiau kalbėk, daugiau daryk – šis posakis dažnai pamirštamas. Aš vadovaujuosi būtent juo. Tik padarytas darbas lieka faktu ir gali iš tiesų kažką pakeisti. Nesvarbu, tai pasodintas medis ar naujas medicinos punktas arčiau namų. Todėl savo kelią grįsiu ne pažadais, o konkrečiais pasiūlymais keikvienai gyvenvietei, kiekvienai grupei žmonių. Tegu nauja karta, naujos vertybės atneša mums visiems naujas galimybes ir naują, geresnį gyvenimą! Nuoširdžiai, Remigijus

Komentarai

Komentavo: Ausra
Laikas: gruodžio 7, 2016, 21:14

Brangus Remigijau,

As gyvenu jau ilga laika ne Lietuvoje o Londone. Neseniai buvau gryzusi aplankyti savo seimos, ir dziaugiausi matydama didelius pokycius geraja linkme. Noreciau, kad dauguma emigrantu noriai zvelgtu i Lietuva ir jos ateiti.
Noriu pagirti Jus koks Jus esate nuostabus ir linkiu Jums didziausios laimes ir sekmes politikoje.
Jusu sekmes pradzia yra siais metais, bet dar daugiau turite sulaukti jos kitais metais.Tikiu kad Jus visuomet darysite garbingus sprendimus ir pasikliausite savo nuojauta kuri Jusu neapvils. Lai Dievas laimina Jus.

Aciu kad suradote laiko perskaityti.
Pagarbiai Ausra

Komentavo: Algimantas.
Laikas: gruodžio 10, 2016, 18:45

Šilutė-kiek mes dar mažai žinome apie tave, kas vyksta tavyje ir ko mes nedadarėme, nors darome, o darome ir paliekame nedabaigę pradėję darbą-tai ir sakome, ęsame arba apkiautę, nematantys blogybių, arba matome jas apeiname dideliu ratu, nuleidę galvas, kad akyse neužstriktų tai ka pamatysi. Šilutės centrinė gatvė, viskas tvarkoje, čia ir savivaldybė, čia ir mokyklos, didziūjų parduotuvių mazgynai ir daug kitų naujovių. O štai mūsų SENOJI TURGAVIETĖ, jau prasideda, o kaip neprasidėsi, reikia, tai verčia eilė baisumų regos lauke apleistų namų legionai, pradedant Turgaus namo numeriu 7 ir einant-žvelgiant link uosto, sakysite žinome ir esame jau ši ta pradėje daryti. Taip daroma tik popieriuose paišoma, rekonstrukcijos ant balto popieriaus, pieštukų šimtais sunaudota, o SENOSIOS TURGAVIETĖS dešimčių namų sienos sutruūkinėjusios, tinkai valiojasi čia pat po kojomis, aukšti kaminai kaip medžiai be žievių, tai yra tinkai nubyrėję, matosi plytos suskilinėjusios, nuo vėjo kaminas svyruoja, o juk jis kažkada svyruodamas nebeišlays svyravimo senienomis, grius žemyn suskaldydamas namo konstrukcijų gegnių sijas, subyrės iki pamatų palaidojes po savimi ir dali gyventojų-tragedija,kuri gali įvykti betkada, gal dar kokį dešimtmetį ir išsilaikys, kol sulauks rekonstrukcijų, kurios jau senokai paskelbtos baigčiai iki 2020 metų, tai nieko nepasako, apleisti namai, su žiojančiomis skylėmis ir itrūkimais sienose laukia darbu nedelsimo o vykdymo šiandiena ir dabar. Tai čia tik dalelė. Persikelkime į kitą pusę Šyšos pusę, o siaube-pasakysite, taip baisiau nei gali būti-Černobilyje vaizdas gražesnis negu Šilutės senosios lenpjūvės teritorija-didžiulė teritorija, kurios vaizdo nesiūlyčiau rodyti filmukuose jaunajai kartai. Štai ka mes turime šiandiena gražiojoje Šilutėje, kuris yra labai labai unikalus Lietuvos pamario krašto kampelis ir taip apleistas, kad net rašyti nieko daugiau nebesinorisi, norisi badyti tiems nebveikliems miesto šeimininkams sėdmenis, kad neužsisėdėtu jiem patikėtose kėdėse, o dirbtų ir galvotų o sugalvoje neatidėlyiotų dėlionese, kap maži vaikai darželiuose. Remiga-varyk iš savęs ką gali, daryk kas nepadaryta, juk esi jaunas, perspektyvus, žinai kokius kablius naudoti kokiai žuviai ir kokiu masalu kur ir kokiose vietose žuvys kimba o kur tik jos kaitinasi, nes puvenose ir be meškeriotoju davinio žuvims maisto pakanka, o kur kitur jos dingsta arba iškeliauja į plačius vandenius-Kuršmares. Graži ta šilutė, po šimts kalakutū, tik reikia mums visiems susiimti ir daryti šilutę dar gražesne patrauklesne, neblogesniu įvaizdžiu, kaip Amsterdamas arba antverpenas, juk mes tai galime, O TU, REMYGA TIKRAI GALI, tik sugebėk sutelkti patikimus žmones, išsakyk kas Šilutėje merėja, juk rytoj jau yra šiandiena, laikas bus negailestingas mums kiekvienam jei mes būsime pasyvūs vieni kitiems sakydami tas tas ir ne tas oi kaip reikia padaryti, visi kalba, aš taipogi netik kalbu bet ir rašau, o kas iš to. TAŠKAS, nes kitaip gali ir prisirašyti, darytis neveikiu , o tik rašinėtoju -svajokliu. kaip kad čia aš Algimantas Šiaudvytis- senas „BAZARIETIS“ , esu palikęs tik akmenį uoste ant pylimo krašto, o pats Klaipėdoje auklėju anuke ir anukę, o jie mane prižiūri, kad nesubyrėčiau galutinai, metai bėga sensta netik pastatai, bet ir žmonės, o prisiminimai labai turtingi , beje ir norai dar turtingesni, norisi, kad ateities vaikai džiaugtusi palikimu, džiaugtusi savuoju kraštu, juo labiau, kad tokio krašto kaip kad turi Šilutė, Lietuvoje nėra, po Rusnės ir Neingos, Gražus pamario kraštas, o ar garžūs mes savais darbais, aš taip pat save regiu veidrodyje netik iš priekio. Ačiu, SĖKMĖS GERUOSE DARBUOSE, KURIUOS PATIKĖJO TĖVAI TAU IR TAVO ŠEIMAI, BŪK TOKS KOKS ESI, NES TAIP DEKLORUOJI PATS SAVE.

Rašyti komentarą







Please note: JavaScript is required to post comments.